Atrodo, kad ugnis ir liepsna, buitinėje kalboje naudojami kaip sinonimai, yra neatsiejama mūsų kalbos ir kasdienybės dalis. O ar kada susimąstėme, kas iš tiesų yra ugnis ir kaip gamtos mokslai aiškina šį procesą. Sakysite, kad labai paprasta, bet kaip Vydūnas minėjo savo raštuose, „paprasčiausi dalykai yra slėpiningi. Kurs tai neigia, tas, žinoma, jų geriau netirs. Pasakys: viskas aišku esą – kaip ant delno padėta. O tuo reiškiasi tiktai aklumas. Ir įrodo, kad tokie žmonės yra ko nors apniaukti ar apsvaiginti.“

Vydūnas, mūsų filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas, kažkada ragino „aiškinkimės kad ir tai, kas žiburys yra, kas ta jo liepsnelė, kaip ji atsiranda!“. Kaip žymus veikėjas rašė „imi degtuką, pabrėži ir jis dega ir uždega žvakę. Viskas paprasta. Bet tos liepsnos nebuvo, o dabar yra! Ji staiga atsirado. Iš kur? Tverkime ją ranka! Jos nenutversime. Bet ji dega. Pirštą skaudžiai užgauna. Ji karšta. Ką visa tai reiškia?“ Bandykime atsakymų ieškoti kartu.

 Taigi, pirmiausia reikėtų pasakyti, kad ugnis – tai degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos. Tikriausiai smalsu, kodėl ugnis gali būti įvairių spalvų. Pirmiausia, tai priklauso nuo energijos kiekio, kuris yra transformuojamas į šviesą. Taip pat ugnis atspalvius įgauna, kai degančiose medžiagose yra kai kurių papildomų elementų – medžiagų, kurių kiekviena turi  savo švytėjimo spektrą. Teigiama, kad angliavandeniliai dega mėlyna liepsna. Geltona ir oranžine spalva liepsna dega, kai į ją patenka natrio. Violetine spalva liepsną nudažo kalis.

Jeigu kalbėtume apie liepsnos kaitrumą, pagal šį požymį ji skirstoma į tris dalis: vidinę, vidurinę ir išorinę. Vidinė arba tamsioji liepsnos dalis yra šalčiausia. Vidurinioji arba švytinčioji liepsnos dalis yra kiek intensyvesnė. Ir galiausiai išorinė liepsna yra pati kaitriausia. Taigi, aptarėme čia labai nedaug, bet jei sužadinome smalsumą gilintis į liepsną ir ugnį,  tuomet norisi paraginti nenustoti ir toliau stebėtis. Pabaigai primename Vydūno žodžius, kad „kai žmogus nusistebi, jis pasidaro visai kitas, lyg šviesesnis. Ir kad jis nusistebėdamas ką nors tiria, jis lyg pasiekia dalyko esmę“.