Currently viewing the tag: "ugnis senovėje"
Šiandien minime ypatingą šventę. Jau nuo seno vasario 5 dieną mes, lietuviai, garbindavome ugnies deivę Gabiją ir tuo pačiu svarbiausią kasdienį patiekalą ant mūsų stalo – duoną. Vėliau, atėjus krikščionybei, ši šventė buvo sutapatinta ir pavadinta Šv. Agotos diena, nes šioji buvo sudeginta ant laužo ir nuo tol laikoma sergėtoja nuo gaisrų. Nesvarbu, […]
Šiomis dienomis minime žiemos saulėgrįža – metų laikotarpį kuomet Saulė pasiekia minimalų aukštį zenite. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis, bet nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Daugelyje kultūrų šis saulės sugrįžimas, reiškiantis naujus virsmus ir naujo gyvenimo pradžią, yra pažymimas įvairiomis šventėmis bei apeigomis. […]
Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms, pažvelkime, kaip ugnis yra atvaizduojama margučio raštuose. Juk margučiai yra ne tik pagrindinis velykinio stalo akcentas, bet ir pilnas prasmių Velykų simbolis. Kiaušinis visada buvo labai svarbus žmogaus gyvenime. Jis ir gelbėdavo žmogų nuo bado, ir buvo pavasario bei gyvybės simbolis nuo pačių seniausių laikų. Kada tiksliai […]
Artėjant Vėlinėms, vis dažniau praeidami ar pravažiuodami pro amžinojo poilsio vietas, matome vis daugiau ir daugiau žvakių liepsnelių. O ar žinote iš kur šis paprotys Vėlinių išvakarėse ir Vėlinių dieną lankyti mirusiųjų artimųjų kapus uždegant ant jų žvakelę? Pasirodo, jog tai visai nesena tradicija, atsiradusi tik XIX a. pabaigoje ir išpopuliarėjusi po II […]
Ugnis – vienas iš keturių pirminių elementų, kuris lygiai toks pats svarbus pasaulio ir žmogaus atsiradimui, jo egzistavimui, kaip ir vanduo, oras bei žemė. Visų šių elementų pavaizdavimui jau nuo senų senovės buvo naudojama viena iš pagrindinių geometrinių figūrų – trikampis. Ugnies ženklas – tai trikampis su viršūne aukštyn, vanduo – trikampis su […]
Jau ne kartą, ypač rašydami apie ugnies reikšmę tradicinėse mūsų šventėse, esame akcentavę ugnies reikšmę ir pagarbą jai namuose dėl to, kad ji saugo, maitina, šildo, gydo. Mažiau atskleidėme, kokias prasmes savyje talpina Amžinoji ugnis, kurią iki krikščionybės atsiradimo Lietuvoje ąžuolų giraitėse kurstė Vaidilutės. Ši ugnis, kurstoma iš pagarbos dievams, turėjo ir dar […]
Dauguma mūsų savo vasaros atostogas leidžiame prie jūros. Mes nesame dideli karščio mylėtojai, bet Baltijos jūrą aplankome kasmet,dažniausiai vasarai prasidedant ar jai įpusėjus. Keletą dienų praleidome ir šiemet. Jūra mums turi daugiau prasmių nei tik vanduo ir vieta poilsiui, atgaivai.Tai ir gintaro radymvietė. O šie maži ir dideli gabalėliai susiformavę iš spygliuočių sakų, […]
Kaip ir dauguma kalendorinių švenčių, taip ir Velykos, neįsivaizduojamos be sakralinę reikšmę turinčių ugnies tradicijų. Labiausiai jos atsiskleidžia per Didįjį šeštadienį. Tądien, apie pietus, bažnyčios šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų kuriamas šventas laužas. Anksčiau būta papročio jį užkurti trinant sausas skalas arba titnagu gauta ugnimi (kaip iki krikščionybės). Taigi, pašventinus laužo […]
Kovo 1 d. minėsime paskutinę žiemos šventę – Užgavėnes. Užgavėnės, anksčiau Lietuvoje vadintos Ragučio švente, skirtos pavasariui prisišaukti. Kadaise buvęs išskirtinai pagoniškas, šiandien Užgavėnių paprotys tvirtai siejamas ir su krikščionybe, t. y. iš karto po Užgavėnių prasideda rimties ir pasninkavimo metas – Gavėnia, trunkanti iki pat Velykų. Tiesa, Užgavėnės yra švenčiamos ne […]
Rugpjūtis – nors jau ir kvepiantis rudeniu, vis dar yra vasaros mėnuo ir kuo puikiausiai gali būti išnaudojamas ilgesnėms atostogoms užjūriuose arba trumpiems, bet prasmingiems susitikimams su draugais ar giminaičiais savaitgaliais. Kai dar lepina šiluma, pripažinkite, nesinori nei pačiam kviestis svečių į namus, nei pačiam tokiu svečiu būti. Rugpjūčio vakarai dar tokie, kai […]
Ugnį padeda kūrenti:
