Currently viewing the tag: "ugnies interpretacijos"
Šiandien minime ypatingą šventę. Jau nuo seno vasario 5 dieną mes, lietuviai, garbindavome ugnies deivę Gabiją ir tuo pačiu svarbiausią kasdienį patiekalą ant mūsų stalo – duoną. Vėliau, atėjus krikščionybei, ši šventė buvo sutapatinta ir pavadinta Šv. Agotos diena, nes šioji buvo sudeginta ant laužo ir nuo tol laikoma sergėtoja nuo gaisrų. Nesvarbu, […]
Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms, pažvelkime, kaip ugnis yra atvaizduojama margučio raštuose. Juk margučiai yra ne tik pagrindinis velykinio stalo akcentas, bet ir pilnas prasmių Velykų simbolis. Kiaušinis visada buvo labai svarbus žmogaus gyvenime. Jis ir gelbėdavo žmogų nuo bado, ir buvo pavasario bei gyvybės simbolis nuo pačių seniausių laikų. Kada tiksliai […]
Poezija – dar viena sritis, kurioje atsiskleidžia ugnies simbolika ir jos daugiaprasmiškumas. Įdomu tai, kad šioms prasmėms išliekant tokiomis pačiomis, keičiasi išraiškos forma. Literatūros kritikai teigia, jog iš pradžių ugnis literatūroje buvo suvokiama abstrakčiau, tuo tarpu šiuolaikinėje literatūroje ji konkretėja iki labai aiškių ir apčiuopiamų objektų, pavyzdžiui, vietoj ugnies naudojamas židinio, laužo, deglo, […]
Kovo 1 d. minėsime paskutinę žiemos šventę – Užgavėnes. Užgavėnės, anksčiau Lietuvoje vadintos Ragučio švente, skirtos pavasariui prisišaukti. Kadaise buvęs išskirtinai pagoniškas, šiandien Užgavėnių paprotys tvirtai siejamas ir su krikščionybe, t. y. iš karto po Užgavėnių prasideda rimties ir pasninkavimo metas – Gavėnia, trunkanti iki pat Velykų. Tiesa, Užgavėnės yra švenčiamos ne […]
Užsikūrus židinį ir stebint ugnį ne kartą kilo mintis pasidomėti, kaip ugnis vaizduojama tapyboje. Peržiūrėjome daugybę įvairiausių menininkų, žymesnių ir dar tik pradedančių, darbų ir galime pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais. Pirmiausia pastebėjome, jog galime skirti keturias grupes menininkų. Vieni ugnį vaizduoja abstrakčiai, pasitelkdami tik ugnies spalvą ir kartais formą, kiti – realistiškai, dar […]
Ugnį padeda kūrenti:
