Nuo pat XV a. pabaigos, kai lietuvių namuose atvirą židinį pakeitė krosnis, iki pat dabar galime džiaugtis ir rinktis iš didelės krosnių įvairovės: formų (stačiakampės, ovalios), spalvų (vyrauja baltos, bet labai populiarios ir dengtos įvairiaspalviais, įvairiaraščiais glazūriniais kokliais), stilių (renesansinės, barokinės, klasicistinės, neogotikinės). Kurį laiką krosnis buvo primirštos modernių namų savininkų, tačiau tradicijos nemiršta ir geriausia nauja yra tai, kas kažkada buvo sena (nes jau išbandyta). Taigi, belieka tik nuspręsti, kokią funkciją krosnis turės atlikti Jūsų namuose – šildys, maitins, keps duoną.

Jei krosnies norite šilumai, geriausia ją įrengti namo centre, viena krosnies sienelė gali šildyti miegamojo sieną, bet didesnė šilumos dalis turėtų likti svetainėje, valgomajame. Pirmuoje atveju krosnimi džiaugsis ir svečiai, ir kiti namiškiai. Antruoju  – tik Jūs. Žinoma, šiluma sklis toliau, nes paprastai krosnis šildo daugiau nei vieną patalpą. Turėti krosnį tik šilumai kažkada būta didelės prabangos ženklas. Taigi, jei su nostalgija pagalvojate apie bajorišką ar didikų gyvenimą, krosnis svetainėje arba miegamajame yra sprendimas, kuris padėtų taip pasijausti. O jei dar papuošite šią krosnį kokliais, pavyzdžiui, su Jūsų šeimos herbu arba kitu Jūsų paties pasirinktu ornamentu, jausmas, jog karaliaujate savo namuose  –  garantuotas.

Šiuo metu Lietuvoje itin populiarios – duonkepės krosnys. Šeimininkės, pasiilgusios natūralumo, ekologiško gyvenimo būdo ir pasitraukusios į sodybas užmiestyje arba gamtoje, tikriausiai svajoja apie tokią galimybę  – išsikepti tikrą, savomis rankomis suminkytą duoną. Duonkepė krosnis, kaip ir viryklė-krosnis, jau turėtų būti statoma virtuvėje. Duonkepė krosnis nuo kitų skiriasi tuo, kad ji yra horizontaliai ištęsta, su didele kūrykla. Palyginimui, viryklė-krosnis būna pailga, neaukšta, dengta ketaus plokšte su skylėmis puodams. Neabejokite, ant viryklės-krosnies gamintas maistas patenkins bet kurio gurmano užgaidas.

Dar vienas krosnies smagumas  – tai priekrosnis (šildomas suolelis palei krosnį), šilčiausia vieta poilsiui visuose namuose. Galime patikinti, kad dėl šios vietos nuolatos teks varžytis. Kai kuriuose regionuose priekrosnis dar vadinamas kakaliu (benkiu ar zelikiu). Taigi, krosnis  – tai ne tik šiluma, bet ir savotiškas tiltas jungiantis mūsų tautos praeitį su dabartimi. Taip pat reikėtų prisiminti, kad krosnis gali būti įrengiama ir pirtyje.

Net ir gyvenant užmiestyje ir turint savo namą  – ir šildomajai krosniai, ir duonkepei krosniai, ir viryklei-krosniai, ir priekrosniui įrengti reikėtų paaukoti nemažai erdvės, o jos niekuomet nesinori prarasti. Todėl šiuolaikiniai meistrai turi būti ne tik geri specialistai, bet ir dizaineriai. Suprojektuoti krosnį, kuri atliktų visas funkcijas (duonkepė krosnis būtų sujungta su virykle ir šildomąja krosnimi) ir neužimtų daug vietos yra iššūkis, bet nagingiems meistrams  – įveikiamas. Susisiekite su mumis ir mes rekomenduosime!

Pažymėta kaip:
 
Apie autorių:

Rūta Jasutienė

„Krosnys ir krosnelės“ vadovė, savo gyvenimo būdą pavertusį į verslą, kuris apima prekybą krosnelėmis, židiniais, krosnimis ir kitais su ugnimi susijusiais aksesuarais.