Išsirinkus pakurą krosniai, kitas žingsnis – nuspręsti, kokią medžiagą naudosite apdailai. Dažniausiai krosnis atlieka daugiau nei šildymo funkciją ir tarnauja kaip viryklė, duonkepė, galbūt net gultas. Krosnis taip pat yra ir svarbi interjero detalė. Taigi, geriau investuoti į kokybiškas medžiagas nesibaiminant dėl kokių nors netikėtų defektų ateityje. Paprastai krosnių apdailai naudojamas akmuo, metalas arba molis. Geriausi šilumos laidininkai yra akmuo ir molis. Pirmosios krosnys ir buvo statomos iš akmens („Krosnys – jų istorija ir rūšys”), tačiau akmuo šiandien yra ganėtinai brangus dalykas, todėl jei norite ir efektyvaus, ir taupaus sprendimo, geriausia rinktis molį. Molis savo ruožtu irgi turi keletą sprendimų. Krosnis gali būti dengta paprastu moliu (molio mase arba molio plytomis) arba degtu moliu (šamoto plytomis (vidinei ir išorinei apdailai) arba glazūruotomis koklių plytelėmis (tik išorinei apdailai)). Kartais apibūdinant šamoto plytas ir koklių plyteles priduriamas žodis keramika dėl to, kad jie, kaip ir kiti degti gaminiai iš molio, priskiriami keramikos gaminių grupei.

Tiek paprastas, tiek degtas molis gerai išlaiko šilumą ir leidžia sutaupyti didelį kiekį kuro. Vis dėlto dėl aukštos temperatūros, kurią skleidžia krosnis, krosnies vidinei apdailai rekomenduoja rinktis atsparius degto molio produktus – šamoto keramikos plytas arba blokus (jos atlaiko nuo 1580º C iki 2000º C ir aukščiau). Žinoma, specialistų nuomonės skiriasi, nes kita dalis krosnių gamintojų mano, kad krosnies apdailai visiškai pakanka paprasto molio masės (molio, šiaudų, vandens bei smėlio mišinio), ypač jei jo klojama labai daug. To negalėtume pasakyti apie paprasto molio plytas (atlaikančios nuo 1350°С iki 1580°С), kurias tikrai rekomenduojama naudoti tik išorinei apdailai, jokiu būdu nededant jų aplink karščiausią krosnies vietą – pakurą. Taip pat yra nuomonių, kad maišyti paprastas ir degto molio plytas irgi ne pats geriausiais sprendimas dėl skirtingų šių medžiagų šilumos laidumo savybių. Taigi, kas teisus?

Vienos tiesos, deja, nėra, bet faktas, jog degtas molis yra tvirčiausia ir atspariausia karščiui medžiaga leidžia manyti, kad pasirinkę šamoto plytas ar blokus (vidinei ir išorinei apdailai) arba koklines plyteles (tik išorinei apdailai, nes jos atlaiko iki 1350°С), neapsigausite. Daug kas priklauso ir nuo finansų. Paprasto molio masė arba plytelės – daug pigesnės. Taip pat ši apdaila tiks, jei mėgstate natūralų stilių (su molio mase lengva dirbti, tad galima suformuoti bet kokios formos krosnį), jei krosnį ketinate įrengti sodyboje ir pan. Šamoto plytos, o ypač koklinės plytelės, yra brangesnės, bet ir ilgaamžiškesnės, subtilesnės. Ar žinojote, jog ko­kybiš­ki kok­liai yra gaminami net apie po­rą mė­ne­sių? Tiek laiko reikia kokliams išdžiūti (natūraliai), nu­šlifuo­ti, pa­šau­ti kros­nį, nugla­zū­ruo­ti ir dar kartą pa­šau­ti į kros­nį.

Galbūt tai paaiškina, kodėl mūsų širdys taip linksta link krosnių iš šamoto, dengtų glazūruotomis koklinėmis plytelėmis. Būtent tokias gamina TERMOKAUST – vokiečių-lenkų gamintojas. Jų šamoto modulinės krosnys su KAFEL-KAR koklių apdaila atrodo įspūdingai bet kokiame interjere ir, žinoma, garantuoja, ilgai sklindančią šilumą (net kelias paras) bei taupų kuro vartojimą (net iki 80 proc.). Daugiau apie krosnis rasite „Ilgai išliekanti šiluma – „Schmid“ krosnys”, „Modulinės akumuliacinės krosnys – naujiena šilumos rinkoje” , „Krosnys su keramikos apdaila grįžta į madą”  „Ar krosnys gali kalbėti?”. Tikimės, jog mūsų patarimai padės Jums išsirinkti. O pabaigai dar reiktų paminėti, kad labai svarbu meistro kvalifikacija, nes klaidų investuojant į šilumą negali būti.

Apie autorių:

Rūta Jasutienė

„Krosnys ir krosnelės“ vadovė, savo gyvenimo būdą pavertusį į verslą, kuris apima prekybą krosnelėmis, židiniais, krosnimis ir kitais su ugnimi susijusiais aksesuarais.