Kiekvieną kartą artėjant šventėms iškyla rūpestis, kaip papuošti Kalėdų eglutę. Atrodo, jog spintose saugomose dėžutėse apstu žaisliukų ir girliandų nuo praėjusių metų, tačiau prekybos centrai ir turgūs nori nenori vilioja įvairiomis naujomis formomis, spalvomis, madingais sprendimais. Neretai dilema kyla ir kokį eglutės puošimo stilių pasirinkti – labiau tradicinį ar šiuolaikinį, subtilų ar ekstravagantišką. Mūsų pasirinkimas neretai priklauso ne tik nuo mūsų asmeninio skonio, bet ir šalies papročių, simbolikos ir mitų.

 

Sprendimus lengviau priimti, kai žinome vienų ar kitų dalykų kilmę ir reikšmę. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad pirmosios Kalėdų eglutės atsirado Vokietijoje XVI a. ir pirmieji eglutės papuošimai buvo ne kas kita, o žvakutės. Tiesą sakant, iki dabar nėra sutariama, kodėl būtent  jos deginamos ant eglučių. Vieni teigia, kad tai bažnytinės simbolikos įtaka, tačiau visi žinome ir tai, kokia ugnis buvo svarbi žmonijos raidai ir kad ji visų tautų, tarp jų ir lietuvių, pagoniškuose papročiuose dažniausiai reikšdavo augimą, vaisingumą ir gyvenimą.

Taigi, žvakutės buvo pirmieji eglutės papuošimas. Tik vėliau, išpopuliarėjus Kalėdų eglutei kitose Europos šalyse, jos imtos papildomai puošti sausainiais, saldainiais ir vaisiais,  o turtingesnėse šeimose ir  įvairiais prašmatnesniais žaislais. Visi pirmieji papuošimai (lėlės, angelai, žvaigždės, paukščiai, gėlės, varpeliai, snaigės) tiek paprastesni, tiek įmantresni buvo rankų darbo.

 

Tradicija puošti eglutes šviečiančiais elementais išliko iki šių dienų, tik žvakes, atsiradus elektrai, pakeitė lemputės. Nepaisant ilgamečių papročių, jos labai greitai prigijo, nes buvo kur kas saugesnės. Anksčiau žvakutes ant eglutes uždegdavo trumpam ir nepalikdavo be priežiūros, tuo tarpu lemputes buvo galima palikti šviesti ir visą parą. Iš tiesų, yra ir dar viena priežastis, kodėl žvakutes ant eglutės uždegdavo tik trumpam. Tais laikais žvakės kainavo didelius pinigus (kai kurios šeimos joms taupydavo metus), tad kasdienoje varguoliai pasišviesdavo tik blankia aliejinių žvakių arba  dervos ir deguto mišinio šviesa.  Taigi, anuomet  vaikams ir suaugusiems eglutė su žvakutėmis reiškė daug daugiau nei galime įsivaizduoti.

Viena vertus, galvojant apie tradicijas, apmaudoka, kad buvo atsisakyta eglutes puošti tikromis žvakėmis, tačiau tai, kad vienokia ar kitokia forma jos išliko – džiugina. Tai byloja apie tai, kad ugnies, kaip šviesos, šilumos, vilties, o kartu ir saugumo, sotumo ir vaisingumo simbolis, ir šiandien tebėra gyvas ir reikšmingas.

 

Taigi, kaip puošite Kalėdų eglutę Jūs? Mes tikriausiai ieškosime aukso viduriuko ir pabandysime suderinti tradicijas su modernumu. Vis dėlto, nėra nieko jaukesnio už rankų darbo žaisliukus iš šiaudų, medžio, popieriaus, vaško, numegztus ar nunertus iš siūlų. O kur smaguma niekam nematant raškyti nuo eglės pačių išsikeptus imbierinius sausainius ar saldainius… Papuošime eglę ir lemputėmis, tačiau nepamiršime ir tikrų žvakių. Advento laikotarpiu tradiciškai pinamas vainikas su keturiomis žvakėmis. Vainikas simbolizuoja Kalėdų eglutę, o žvakės – keturias Advento savaites: pranašų, Betliejaus, piemenėlių ir angelų. Taigi, kas sekmadienį uždegsime po žvakę ir būtinai – atėjus Kūčių vakarienei bei išaušus Kalėdų rytui.

Pažymėta kaip:
 
Apie autorių:

Ugnisgyvenimui.lt