Rugpjūtis – nors jau ir kvepiantis rudeniu, vis dar yra vasaros mėnuo ir kuo puikiausiai gali būti išnaudojamas ilgesnėms atostogoms užjūriuose arba trumpiems, bet prasmingiems susitikimams su draugais ar giminaičiais savaitgaliais. Kai dar lepina šiluma, pripažinkite, nesinori nei pačiam kviestis svečių į namus, nei pačiam tokiu svečiu būti. Rugpjūčio vakarai dar tokie, kai galima laiką leisti gamtoje, lauke – su palapinėmis ir laužu. Blogiausiu atveju, bent jau kieme arba terasoje.

Laužas – tai centrinė bet kokio turistinio žygio ašis. Laužas reikalingas ne tik maistui pasigaminti, patiems sušilti ir visokio plauko mašalams, vabalams atbaidyti. Prisiminkite, kaip gera po dienos ėjimo ar važiavimo tiesiog susiburti visiems draugėj ir laužo šviesoje, liepsnų jaukume dalintis įspūdžiais, patyrimais. O ar atkreipėte dėmesį, kad ilgiausiai užsivakaroja sėdintieji prie laužo? Tikriausiai ne tik todėl, kad jis šildo, o kad, pajutus sunkiai žodžiais nusakomą susiliejimą su ugnimi, norisi taip amžinybių amžinybę sėdėti.

 Bet kaip užsikurti tą kasdienybę ir rūpesčius verčiantį pamiršti stebuklą ir taip, kad nereikėtų naudoti jokių cheminių skysčių ir kad įsidegtų ir liepsnotų ilgai?  O dar viena opi problema, kuri dažnai kankina stovyklautojus – kurioje vietoje apskritai tą laužą teisingiausia įrengti?

 

 Pirma ir pati svarbiausia taisyklė, jog laužą reikia kurti kuo atviresnėje vietoje – kuo toliau nuo medžių, šakų, palapinių ir ant žemės. Jokiu būdu negalima kurti laužto ant degių durpių.  Būtų gerai, jei laužą dėl viso pikto apdėtumėte akmenimis – jie saugo nuo žarijų ir krentančių malkų.   Prieš dėdami malkas, įvertinkite jų būklę. Geriausia, jei jos sausos, bet jei nepasisekė, išduosime mažą paslaptį – perskelkite jas pusiau, tikrai degs efektyviau.  Pasirūpinus malkomis, metas nuspręsti, kokio laužo norite. Jei reikia daugiau šilumos ir stiprios  ugnies – dėkite malkas kryžiuodami, o jei norite, kad degtų ilgiau – tuomet lygiagrečiai.

 Kai laužavietė įrengta ir malkos sudėtos, pats laikas dairytis, kuo įkursime laužą. Tam tinka įvairus smulkus kuras – jei neturite popieriaus, kuo puikiausiai tiks beržo tošis, kurią galite nulupti nuo medžio, sausi lapai ar augalai, mažos, bet irgi sausos šakelės (šlapios tiesiog nedegs). Atminkite, šį smulkųjį kurą dedame ne ant malkų viršaus, o po jomis ir tarp jų. Na, o dabar belieka tikėtis, jog pasiėmėte degtukų arba žiebtuvėlį.

 

 

Pažymėta kaip:
 
Apie autorių:

Nerijus Pažėra

Nerijus Pažėra – UAB „Krosnys ir krosnelės“ Šiaulių salono vadovas. Jis yra dėmesingas kiekvienam klientui, todėl židinį ar krosnelę parenka individualiai, nuvykdamas pagal iškvietimą su katalogais į kliento namus.