Ugnis – žmogaus pagalbininkas nuo neatmenamų laikų. Atrasta prieš pusantro milijono metų ji padėjo jam gintis nuo plėšrūnų, šildyti būstą ir gaminti maistą. Atrodytų, kad apie malkas, kurios naudojamos ugnies kurstymui, turėtumėme žinoti viską ir kiekvienas, juk jų ruošimo ir laikymo būdai keliavo iš kartos į kartą. Vis dėlto, šiuolaikinės technologijos užgožė šias tarsi prigimtines mūsų žinias, todėl dažnokai nežinome, kaip kokybiškai kūrenti židinį ar krosnelę. Šiame straipsnyje pasidalinsime su Jumis senoliu išmintimi ir priminsime tai, kas svarbiausia.

Sausos malkos

Pirmiausia, į ką būtina atkreipti dėmesį, jog malkas būtina ruošti žiemą ir naudoti jas tik po dvejų vasarų džiovinimo malkinėse ar kūgiuose. Tuomet galėsite būti tikri, kad malkos bus sausos ir kaitrios. Tik gerai paruoštos malkos židinyje ar krosnelėje dega ekonomiškai, ilgai ir veiksmingai, neteršia aplinkos, ir, kas ne mažiau svarbu, džiugina mus gražia liepsna. Sausos malkos taip pat padeda apsaugoti židinio stiklą nuo suodžių ir neleidžia užsikimšti kaminui. Tyrimai rodo, kad kūrenant  25 proc. drėgnumo malkomis prarandama net pusė pakuros galingumo  (lyginant su 15 proc. malkų drėgnumu).

Malkų tankumas

Malkų kokybė priklauso ir nuo to iš kokios medienos ji yra paruošta. Ar žinojote, kad vienas kubinis metras didesnio tankio medienos išskiria didesnį šilumos kiekį nei vienas kubinis metras mažesnio tankio medienos? Taigi, vertingiausiomis laikomos tos malkos, kurios yra didelio tankumo, nes jos ilgiausiai dega ir geriausiai palaiko šilumą.

Būtent dėl šių savybių populiariausios ir labiausiai vertinamos yra beržinės malkos. Dideliu tankumu pasižymi ir kietųjų lapuočių – uosio, ąžuolo, guobos, skroblo, vinkšnos – malkos. Jos taip pat leis mėgautis ilgai rusenančiomis žarijomis. Sutiksite ar ne, bet nėra malonesnės ir sveikesnės šilumos už tą, kurią degdamas skleidžia į pelenus ir dūmus virstantis sausas medis.

Antrajai kaitrumo grupei priklauso pušies ir juodalksnio mediena. Na, o drebulės, baltalksnio, tuopos  ir eglės malkos turi mažiausiai kaitros. Jos greičiau sudega, tad negalima ilgėliau pasigrožėti kibirkščiuojančiomis anglimis.

Įdomu tai, kad kai kurios malkos be kaitinimo atlieka ir papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, drebulę tinka deginti norint pravalyti kaminą, o eglinės malkos mėgstamos dėl jų sukeliamo židinio ugnies spragsėjimo ir traškėjimo.

Užbaigiant straipsnį norėtųsi kiekvienam iš mūsų palinkėti išsirinkti vidinius poreikius ir prigimtį atitinkančias malkas ir mėgautis magišku ugnies šokiu, kuris praskaidrina buitį, kuria jaukumą ir šildo sielą.