Be kokio produkto negalėtumėte įsivaizduoti nė vienos savo dienos ir kuris dažnai saugomas atskirai nuo visų, itin ypatingai, jog kuo ilgiau išliktų šviežias ir kvapnus? Tai duona. Ji žmogaus mityboje užima labai svarbią vietą ir yra vienas iš svarbiausių maisto produktų. Duona patenkina daugumą organizmo energijos poreikių, joje  yra visų organizmui reikalingų pagrindinių maisto medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų. Ne viena pasaulio šalis turi atitikmenų lietuviškai patarlei, kad „Be duonos sotus nebūsi“.

Taigi, pagrindiniu valgiu duona buvo ir Lietuvoje, ypač kaime iki pat XX a. vid. Na, o pati duonos kepimo pradžių pradžia Lietuvoje siekia neatmenamus laikus. Kokius tiksliai net mokslininkams sunku nusakyti. Kažkada duonos kepimas buvo sakralinis procesas, duonai buvo skiriama ypatinga reikšmė, ji buvo tarsi matas, kuris nusakydavo, ką sugeba moteris. Šiandien duoną dažniausiai perkame parduotuvėse arba kepyklėlėse, tačiau pastaruoju metu moterys prisiminė ir atgaivino tradiciją kepti duoną namuose ir tai daro pačios.

Deja, iškepti duoną iš tiesų senovinėmis, autentiškomis sąlygomis dabar jau sudėtinga. Tą nebent galima pamatyti sodybose, kur išsaugotos šimtametės mūrinės krosnys, ir tai – tik užsirašius į eilę specialiai edukacinei programai. Apmaudu, bet tokias sodybas ir šeimininkes, kurios gebėtų iškepti visiškai archajišką duoną, kaip sakoma, galima ant pirštų suskaičiuoti. Tačiau dėl to nevertėtų nusiminti ketinančioms pabandyti išsikepti duoną. Yra ir kitų būdų, kaip galima tą padaryti – tam kuo puikiausiai tinka paprasta orkaitė, be to, visada galima įsigyti specialią duonkepę. Tik nereikėtų nusiminti. Jei duonelė kepta ne tradiciškai, tai nereiškia, kad ji mažiau ypatinga.

Receptų ir instrukciją, kaip kepti duoną – yra įvairiausių. Tačiau įdomiausia tai, kad kiekvienos šeimininkės duona, net ir gaminama pagal tą patį receptą, būna kitokia. Šį kartą, savo duonos receptu dalinasi viena iš Ugnis gyvenimui bendruomenės narių, jos įkūrėja Rūta Jasutienė. Jos kepama duona išskirtinė tuo, kad yra kepama krosnelėje su orkaite. Tai duonelei suteikia išskirtinį dūmų kvapą.

„Paprastai duonelę krosnelėje kepame kartu su dukromis. Vieno, išskirtinio recepto neturiu, nuolatos bandome ką nors nauja. Pagrindinis proceso ypatumas, kad viską reikia atlikti su meile, šypsena ir gerai nusiteikus, tada ir duona pavyksta, o jeigu skubant ir iš reikalo, tai sukrenta, prarandamas patrauklus vaizdas ir skonis“, – teigia Rūta ir drąsina tas, kurioms duonelė nepavyko iš pirmo karto. „Tai gana sudėtingas procesas, jam reikia patirties, taip pat ir susikaupimo ir rimties. Šito mokinimasis – taip pat duonos kepimo dalis. Linkiu visoms gardžios duonos ir šilumos, jaukumo prie stalo“.