Taip, krosnys ir židiniai gali kalbėti. Kas nesutiktų, kad iš jų išvaizdos, konstrukcijų, formų, spalvų galime daug pasakyti ne tik apie patį šeimininką, bet ir konkretaus laikmečio stilių, vyraujančias sroves. Ypač daug istorijų, ir tikriausiai ne vieno šimtmečio ir ne vienos šeimos, gali papasakoti krosnys ar židiniai, kurie skaičiuoja 500 metus. Pačios iškalbingiausios yra koklinės krosnys. Jos aukštuomenės dvaruose ar valdomų rūmuose atliko dvi funkcijas – šildė ir puošė, tad kiekvienas koklis tai ne tik puošybinė meno vertybė, bet ir tarsi anus laikus menantis knygos puslapis.

 

Tokių vietų, kur galėtumėme rasti istorinių koklinių krosnių, Lietuvoje nėra daug, tačiau vienoje jų atrasta tiek koklių, kad tai laikoma didžiausiu visoje Europoje XV-XVII a. krosnių koklių rinkiniu. Tai Valdovų rūmai ir jų menėse besipuikuojančios renesanso laikų krosnys. Jas dengiantys kokliai ypatingi tuo, kad yra puošti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, jos valdovų ir didikų giminių herbais, monogramomis, heraldiniais ženklais, religiniais motyvais, mitologiniais siužetais, alegoriniais ir floristiniais vaizdais. Pavyzdžiui, viename jų pavaizduoti medžiojantys zuikiai, kitame – šalamaja grojantis muzikantas ir pan. 

Įdomiausia ir vertingiausia tai, kad visi šie kokliai – to meto laikų meistrų darbas, juk tuomet niekas tokių dalykų iš užsienio neatsiveždavo. Manoma, kad kokliai Žygimanto Augusto laikų krosnims buvo gaminami Vilniuje, Jogailos, vėliau Šv. Mykolo gatvės dirbtuvėse, o dar vėliau, dėl intensyvių dūmų ir grėsmės padegti šalia esančius medinius namus, taip vadinamieji koklininkai išsikėlė į Užupį, kuris tuo metu buvo už miesto.

 

Faktas, kad šis lobynas užverstas žemėmis joje pragulėjo apie tris šimtus metų, rodo, kokį milžinišką darbą, atkurdami Valdovų rūmų krosnių koklius, atliko restauratoriai. Archeologai koklius atrado gynybinės reikšmės netekusiuose apsauginiuose grioviuose, į kuriuos, tikima, jie buvo suversti tiesiog per rezidencijos langus. Kita vertus, tikriausiai būtent tai ir išsaugojo šiuos koklius iki mūsų dienų. O jų, nepatikėsite, atrasta net 20 tūkstančių. Tokios vertingos kolekcijos neturi nei artimesni, nei tolimesni mūsų kaimynai.

Jeigu domitės krosnimis arba tiesiog norite pagilinti savo istorines žinias, pavartykite archeologo Gintautas Rackevičiaus knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas“, kurią išleido Valdovų rūmų muziejus. Tikrai dėmesio verta studija iš kurios sužinote, kaip galima prakalbinti krosnis, kaip jos yra atrestauruojamos ir kokio rankų darbo kruopštumo reikia norint atkurti koklius. Išsamesnį vaizdą, kaip tai yra atliekama, galite susidaryti paspaudę nuorodą https://www.ceramist.lt/main.php?id=1001032&lang=1

Pažymėta kaip:
 
Apie autorių:

Ugnisgyvenimui.lt